Projekto sudėtis

Projekto sudėtis, apimtis ir detalumas turi būti pakankamas Statytojo sumanymui suprasti

PROJEKTAVIMO ETAPAI:

Statinio projektas rengiamas keliais etapais, parengiant:
1. Projektinius pasiūlymus
2. Techninį projektą
3. Darbo projektą
Dokumentai reikalingi statiniui projektuoti:
• Pažymėjimas iš Registrų Centro apie įregistruotą žemės sklypą (jei yra pastatų, reikalingi ir pastatų nuosavybės pažymėjimai).
• Sklypo planas, kuriame nurodytas sklypo dydis, kampų bendrosios koordinatės.
• Kaimynų notariniai sutikimai. Reikalingi tik tais atvejais, kai pabloginamos kaimyninių sklypų sąlygos (neišlaikomi norminiai pastatų atstumai, per kaimyninį sklypą projektuojamos inžinerinės komunikacijos ir kiti).
• Servitutai. Teisių suteikimas naudotis bendrai gretimų valdų savininkams jūsų sklypo dalimi, kad būtų galima patekti į kaimyninę valdą, į kurią jie jokio kito patekimo neturi ir negali turėti.
• Topografinė medžiaga. Šis dokumentas turi  būti naujas ir suderintas su reikalingomis institucijomis. Topgrafinė nuotrauka galioja du metus.
• Specialiosios architekturinės sąlygos. Jos užsakomos savivaldybėje, pateikiant nuosavybės išrašus, sklypo planą ir užpildant prašymą. Taippat reikalingos vandentiekio, nuotekų ir elektros dalių techninės sąlygos.
• Detalaus plano ištrauka. Jei nagrinejamoje situacijoje buvo darytas detalusis planas.

1.PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI
• Projektiniai pasiūlymai - tai eskizinis modelis, kurio tikslas - išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių koncepciją.
•  Bendruoju atveju projektiniuose pasiūlymuose pateikiama:
   • statinio architektūros idėją iliustruojantys eskizai (planai, fasadai) , tūris, situacija sklype.
   • kitų projektinių sprendinių aprašymas bei schemos (kai būtina), prijungimo prie inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų pagrindinių sprendinių aprašymas su planu ar schema, kurioje pažymėtos siūlomos minėtų tinklų ir komunikacijų trasos (kaip medžiaga statinio projektavimo sąlygoms parengti, jei jos nepakankamai išsamiai nurodytos teritorijų planavimo dokumentuose).

2.TECHNINIS PROJEKTAS
• Statinio techninis projektas – pirmasis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, bei kitus jo rodiklius ir charakteristikas. Techninį projektą rengiame vadovaudamiesi LR Statybos įstatymu, STR 1.05.06:2005 "Statinio projektavimas".
Pagal techninį projektą:
• gaunamas leidimas statyti (griauti);
• rengiamas statinio darbo projektas;
Esminiai statinio projektavimo etapai
Architekturinė projekto dalis:
• pastato fasadai
• vidaus erdvės,patalpų planai
• aukštų pjūviai
• sklypo plano brėžiniai
Konstrukcinė projekto dalis:
• pamatai
• sienos
• denginiai
• perdangos
• stogas
Inžinerinės projekto dalys:
• vandentiekis ir nuotekos,
• elektros instaliacija

Techninio projekto sudėtis
• Bendrieji duomenys ir dokumentai;
• Projektiniai sprendiniai (aiškinamasis raštas, skaičiavimai, architektūriniai ir sklypo dalies brėžiniai) pagal projekto dalis;
• Techninės specifikacijos (techniniai reikalavimai);
• Įrenginių, gaminių, medžiagų ir darbų kiekių žiniaraščiai;
• Techniniai, ekonominiai duomenys;

3.DARBO PROJEKTAS IR STATYBOS AUTORINĖ PRIEŽIŪRA
Statinio darbo projektas
Darbo projektas - statinio projekto antrasis privalomas (išskyrus nustatytus atvejus) etapas, kuris:
• Detalizuoja techninio projekto sprendinius;
• Parengiamas kaip vienas (bendras) dokumentas - vienu metu ar atskirais sprendiniais skirtingu laiku (iš anksto parengus sprendinius, reikalingus statinio statybai pradėti, o kitus - statybos metu);
• Pagal kurį atliekami statybos darbai, gaminami statybos gaminiai ir dirbiniai;
• Pagal kurį ir techninį projektą pastatytas statinys atiduodamas ir priimamas naudoti ir teisiškai įregistruojamas.

Statybos autorinė priežiurą atlieka architektas, projektavęs statinį. Priežiūros metu architektas „prižiūri“ statybininkus, tarpininkauja tarp užsakovo ir statybininkų, sprendžia iškylusias problemas.

Pasyvaus namo projektavimas
Prieš pradedant ruošti energetiškai efektyvaus namo projektą, reikia išanalizuoti visą prieinamą informaciją, pasikonsultuoti su specialistais ir numatyti kelis namo plano variantus. Vykdant namo projektavimą ir statybas dauguma žmonių siekia sutaupyti. Didžiausia galimybė sumažinti statybos kainą ir pastato eksploatacines išlaidas yra projektinių pasiūlymų stadijoje. Taigi projektuodami pastatus pirmiausia stengiamės išnaudoti visas papildomai nekainuojančias priemones - racionalią pastato formą, paprastesnius konstrukcinius ir inžinerinius sprendimus, saulės energijos panaudojimą per langus, pasyvaus namo architektūrinius sprendimus. Ekonomiškus, energiją taupančius ir ekologiškus statybinius sprendimus stengiamės taikyti projektuodami tiek nedidelius vienbučius gyvenamuosius namus, tiek prabangius didelius pastatus. Energijos sąnaudų skaičiavimas ir architektūrinių sprendinių optimizavimas namo plane, atsižvelgiant į gautus rezultatus, prailgina projekto rengimo terminus apie pora mėnesių.
Pasyvaus namo koncepcija
Pasyvaus namo koncepcija –tai požiūris į pastato ekonomiškumą, aukštą kokybę, sveiką mikroklimatą ir ilgalaikiškumą. Pasyvaus namo planas yra laiko patikrintas energiją taupančių namų projektavimo standartas. Tokio namo eksploatacijai reikia apie 90 procentų mažiau energijos, lyginant su dauguma pastatų. Taigi, pasyviųjų namų savininkams nuolatinis energijos šaltinių kainų augimas nėra toks svarbus. Pasyviame name ištisus metus palaikoma stabili - apie 20 laipsnių - temperatūra. Pasyvaus namo patalpose cirkuliuoja nuolatos vėdinamas ir itin kokybiškas oras. Namo viduje, tarp patalpų, nėra ryškių temperatūrų skirtumų ar skersvėjų. Tačiau pasyvus namas nėra sudėtingas mechanizmas. Netgi priešingai – visi pasyvaus namo plano funkciniai principai privalo būti kuo paprastesni, kad namo gyventojai nejaustų diskomforto dėl poreikio įsisavinti didelį informacijos kiekį.
Reikalavimai pasyvaus namo projektui
• Numatoma teisinga pastato orientacija sklype namo projektavimo metu.
• Projektuojami įrenginiai saulės, vėjo energijai panaudoti.
• Numatoma energiją taupanti buitinė technika, energiją taupančios apšvietimo sistemos
• Projektuojama maksimali šilumos izoliacija, konstrukcijos parenkamos kompaktiškos ir vengiama šiluminių tiltelių .
• Langams reikia naudoti mažiausiai trigubus stiklus ir langų rėmus su šilumos izoliacija.
• Sandarumas – ne daugiau nei 0.6 h-1, t.y. esant 50 Pa slėgiui patalpoje prarandama ne daugiau kaip 0,6 jos oro tūrio.
• Šilumos išgavimas iš šalinamo oro naudojant rekuperaciją su šilumos grąžos įrenginiu, didžioji ištraukiamame ore esanti šilumos dalis panaudojama šviežio oro pašildymui.
• Buitinis karšto vandens generatorius: reikiamą energiją galima gauti iš saulės energijos kolektoriaus arba oro/vandens šiluminiais siurbliais.
• Komfortas: temperatūra žiemą ne mažiau kaip 20ºC; temperatūra vasarą ne daugiau kaip 25ºC.
Pasyvaus namo estetika
Atliekant pasyvaus namo projektą svarbu nepamiršti estetinių principų. Pasyvių namų projektai dažniausiai būna lakoniški, racionalūs, dažniausiai naudojamos paprastos geometrinės formos. Pasyvus namas gali būti vieno ar dviejų aukštų. Pasyviems namams būdingi uždari, paprastų geometrinių formų namų planai.  Projektuojant namą, labai svarbu parinkti tinkamą patalpų išdėstymą. Skirtingas patalpų funkcines grupes suprojektuoti į teisingas pasaulio šalis. Esame įsitikinę , kad aukštai architektūrinei kokybei visai nebūtina visa architektūrinių priemonių paletė. Ieškome kompromiso, kad namas būtų ekonomiškas, jo plotas optimalus šeimos poreikiams tenkinti, pastatytas iš vietinių ekologiškų medžiagų,  atitinkantis saulės architektūros projektavimo principus ir vizualiai patrauklus. Pagrindinės siekiamybės: draugiškumas aplinkai, darna su žemės reljefu, ekologiškos, vietinės statybinės medžiagos, ekonomiškumas, kompaktiškumas, estetika. Aukščiausiai kokybei pasiekti, kuriant pasyvaus namo projektą , naudojame 3D modeliavimo programas, kuriame trimačius modelius. Taip užsakovas gali geriau susipažinti su savo individualiu namo projektu, geriau jį suvokti, reikšti pastabas, pageidavimus.

RĄSTINIAI NAMAI
Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje populiarėja rąstinių namų projektavimas ir statyba. Mediniai gali būti ne tik sodo nameliai, pirtys ar gyvenamieji namai, bet ir didesnės apimties projektai (restoranai, poilsio bazės, viešbučiai ir pan.). Tokio tipo namų projektavimas vis dažniau pasirenkamas dėl įvairių priežasčių: atsižvelgiama į istorines aplinkybes (senąją kaimo architektūrą), ekologiškumą, praktiškumą, jaukumą, kainą ir t.t.
Rąstinių namų projektavimas
Šiuo metu Lietuvoje rąstinių namų projektavimas yra pakankamai laisvas, dar nėra susiformavusi konkreti, vientisa stilistika. Dažniausiai projektuojami kanadietiško, skandinaviško, amerikietiško ar rusiško tipo rąstinių namų planai ir architektūra. Kiekvienas architektūrinis tipas turi tam tikrų savitumų, bet juos visus vienija ta pati statybinė medžiaga – mediniai rąstai arba panašių medinių konstrukcijų panaudojimas.
Rąstinių namų projektavimas ir statyba tiesiogiai priklauso nuo būsimų namo savininkų poreikių, todėl galima išskirti du tipus – gyvenamieji (nuolatiniam gyvenimui) ir sodybos (skirti tik poilsiui). Nuo pastato paskirties priklausys ir rąstinių namų planai, formos, naudojamos medžiagos, projektuojama aplinka. Vienas iš mėgstamiausių pagalbinių statinių sodybose – rąstinės pirtys. Jų projektavimas labai paprastas – pirtį galima prijungti prie kiemo pastatų grupės (antrojo plano) arba statyti atskirai, atokiau. Paprasta statoma nedidelė (6-13 m2) pirtelė, kurią galima greitai prikūrenti nenaudojant daug malkų.
Tradiciniai sodybų, poilsio namų planai dažniausiai vientiso stačiakampio formos, tačiau yra sutinkami ir artimi kvadratui namų planai. Namo centrinėje dalyje patogu įrengti židinį ar kitą įrenginį, kuris skleistų šilumą, tolygiai pasiskirstančią po visą namą. Kadangi šiltu metų laiku didesnė laiko dalis yra praleidžiama lauke, terasoje ar verandoje, tai ir vasarnamio pagrindinis plotas neturėtų būti toks didelis kaip gyvenamojo namo. Projektavimas bus optimalesnis, jei vengsime koridorių ir prieškambarių, geriau sujungti kelias funkcijas vienoje patalpoje, pavyzdžiui, valgomąjį ar laiptinę su virtuve, verandą su prieškambariu ir pan. Gyvenamųjų arba didesnės apimties rąstinių namų planai, jų projektavimas šiek tiek sudėtingesnis, reikia labiau atsižvelgti į pasaulio šalis, sklypo užstatymo zoną ir įvažiavimą į sklypą, vyraujančius vėjus, natūralią bei architektūrinę aplinką ir, be abejo, individualius užsakovo poreikius.
Jeigu tradicinis projektavimas netenkina, galima suteikti rąstiniam pastatui daugiau šiuolaikiškumo architektūrinėmis formomis išeinant iš minėto stačiakampio plano ir iš įprasto taisyklingo dvišlaičio stogo. Taip pat galima panaudoti didesnių sienos plotų įstiklinimą, didesnį tūrių skaidymą fasaduose, projektuoti sudėtingesnes stogo formas, įrengti stoglangius, kurie gali būti ir tūriniai.
Medžiagos, naudojamos rąstinių namų statyboje
Rąstinio pastato projektavimas neapsieina be architektūrinės išraiškos formavimo elementų, kurių pagrindinis yra pats rąstas. Skirtingai apdirbti, skirtingų formų ir apimties rąstai gali visiškai pakeisti to paties pastato išvaizdą. Galima naudoti apdirbtos (apipjautos) medienos rąstus, natūraliai apvalios formos arba klijuotos medienos rąstų profilius. Namai, kurių projektavime panaudoti rąstai, puikiai tinka bet kokioms klimato sąlygoms, kadangi juose vasarą nekaršta, o žiemą nešalta. Mediena turi savybę kaupti šilumą vasaros metu ir saugoti ją per visą žiemą. Tačiau, užklupus dideliems karščiams, mediniame name bus visada vėsu, nesijaus tvankumo. Mediena atitinka visus higieninius reikalavimus, jos šilumos perdavimo savybės yra geresnės už daugumą mūrinių namų. Lapuočių mediena nėra tinkama namų statybai, nes yra linkusi deformuotis, ne taip gerai išsaugo šilumą, yra brangesnė. Spygliuočių rąstai mažiau deformuojasi, puikiai išlaiko šilumą, juose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus, rąstai palaiko natūralų drėgmės balansą viduje. Nustatyta, kad šilta natūralios medienos rąstų spalva teigiamai veikia žmogaus psichinę būklę, ramina nervų sistemą.
Paprastai prie natūralaus rąsto labiausiai dera tokios pat natūralios medžiagos kaip akmuo, medis ar molis. Stogo danga taip pat geriausiai atrodo iš tokių natūralių medžiagų, kaip šiaudinė, gontinė arba įvairios formos ir medžiagų čerpių dangos.

Protingo namo projektavimas
Protingas namas suteikia būstams ne tik daugiau komforto, bet ir sudaro galimybę taupyti energiją, operatyviai praneša apie susidariusias kritines situacijas, didina būsto saugumą. Šio namo optimalus ir ekonomiškas šildymo sistemos veikimas sutaupo iki 30 procentų šiluminės energijos.

Kas yra „Protingas namas“?
Protingas namas (angl. „Smart House“) - tai suprojektuotas namas su išmania automatine sistema, kuri sujungia ir valdo įvairius elektros įrenginius bei buitinę techniką: apsaugą, oro kondicionavimą, šildymą, ventiliaciją, šviesą ir kt. Sistemos pagrindas –tai kompiuteris su specialia programine įranga, nuo kurios į visą pastatą ar butą išvedžiojami laidai. Jie sujungia į vieną tinklą visus namo įrenginius.

Ką valdo „Protingas namas“?
Suprojektuota protingo namo automatinė sistema gali koordinuoti skirtingus įrenginius ir jų darbą:
■Apšvietimas.
Jūs ne tik reguliuojate apšvietimo intensyvumą, bet apšvietimas automatiškai įsijungia vos įėjus į kambarį, ar išsijungia išėjus iš jo. Būsto kompiuterinės sistemos apšvietimo valdymas dizaineriams suteikia galimybę realizuoti drąsiausius sumanymus, o projektuotojams - galimybę apšvietimą derinti su rezerviniu elektros tiekimu. Būsto kompiuterinė sistema naudoja įvairius apšvietimo scenarijus. Funkcijos, tokios kaip „palydinti šviesa” ir apšvietimo valdymas pagal judesio daviklius padeda taupyti elektros energiją, o apšvietimo įjungimas kartu su žadintuvu suteikia komforto.
■ Šildymas ir vėsinimas.
Kiekvienoje projekto patalpoje galime nustatyti skirtingą temperatūrą, keisti ją atsižvelgdami į paros laiką, pvz., galime užprogramuoti, kad namai būtų pradėti šildyti prieš mums grįžtant į namus. Patogi valdymo sąsaja personaliniame kompiuteryje, LCD valdymo panelėje ar mobiliajame telefone leidžia nustatyti kalendorinį dienos ir nakties temperatūros palaikymo grafiką dienai arba savaitei. „Protingo namo“ sistema leidžia Jums valdyti radiatorius, šildomas grindis, konvektorius, kondicionierius ir taip sutaupyti šildymo energiją.
■ Saugumas.
„Protingo namo“ sistema gali pastebėti įsilaužimus į namų teritoriją, vandens ar dujų nuotėkį. Šio projekto sistema, aptikusi įsilaužėlį, praneš saugos struktūroms, o pastebėję gedimą, atjungs vandenį ar dujas.

■ Namų priežiūra.
Protingo namo priežiūra tampa daug greitesnė ir patogesnė nei suprojektuoto tipinio namo. Daugelį darbų galima atlikti automatiniu būdu, pvz., laistyti pievelę ar prižiūrėti baseiną.  Automatinė ledo tirpinimo sistema žiemą neleidžia apledėti jūsų laiptams ar lietvamzdžiams. Garažų valdymas suteikia galimybę įleisti svečius ne tik būnant namuose, bet ir pasinaudojant mobiliuoju telefonu ar internetu. Specialūs davikliai registruoja temperatūrą, dirvožemio drėgnumą, o sistema, atsižvelgdama į jų parodymus, pati priima sprendimus arba leidžia padaryti tai mums distanciniu būdu.

■ Pramogos.
Prie „protingų namų“ tinklo galima prijungti ir vaizdo bei garso techniką. Tuomet norimą muziką bus galima išgirsti būnant kiekvienoje patalpoje.

Valdymo būdai „Protingo namo“ sistemoje
Valdymas internetu – visus savo būsto nustatymus atliekate ir būseną stebite būdami bet kurioje pasaulio vietoje turėdami interneto ryšį.
Valdymas distanciniu pulteliu –apšvietimą valdote naudodami distancinį pultelį būdami bet kuriame kambaryje.
Valdymas LCD panele – liečiamas ekranas suteikia patogią galimybę valdyti savo protingą namą, keisti nustatymus, stebėti vaizdo kameras.
Valdymas SMS žinutėmis - būsto kompiuterinė sistema SMS pranešimais ne tik informuoja gyventojus apie nenumatytus įvykius, bet ir suteikia galimybę valdyti įvairius elektros prietaisus ir aktyvuoti valdymo scenarijus.
Sistemos scenarijai
„Protingo namo“ sistemos vartotojas pats gali konfigūruoti scenarijų, t.y. vieno mygtuko paspaudimu nustatyti visą namo įrangą į pageidaujamą būseną. Mūsų sistema - Jūsų scenarijai. Jie gali apimti tiek visas, tiek keletą name esančių inžinerinių sistemų. Scenarijus įjungti ar išjungti galite įprastiniu jungikliu ant sienos, distanciniu pulteliu ar „Protingo namo“ sistemai nusiuntę SMS žinutę, naudodamiesi sistemos valdymo grafine sąsaja ar tiesiog įjungę apsaugos signalizaciją.
Viskas išjungta. Vienu paspaudimu išjungiate nustatytą įrangą namuose – įjungtus šviestuvus, veikiančią aparatūrą, šildymo prietaisus, potencialiai pavojingai be priežiūros paliktus prietaisus. Išjungti viską galite įprastiniu jungikliu, distanciniu pulteliu, naudodamiesi sistemos valdymo grafine sąsaja ar tiesiog įjungę apsaugos signalizaciją. Žiemą šildymo sistemos darbo rėžimą pakeisite į taupųjį, o vasaros metu nustatysite norimus kondicionavimo parametrus.
Atostogos. „Protingo namo“ sistema išjungia nenaudojamus elektros prietaisus, klimato kontrolė veikia ekonomiškai, įjungiamas gyventojų buvimo namuose imitavimas.
Grįžtu namo. Grįžtate namo anksčiau nei įprastai – praneškite apie tai SMS žinute „protingo namo“ sistemai, ir ji nustatys temperatūrą į komforto lygį, įjungs apšvietimą norimose patalpose ar lauke.
Apšvietimo scenos. Iš anksto numatyti šviestuvų ir jų apšvietimo intensyvumo lygiai leidžia sukurti komfortišką aplinką. Galite susikurti skirtingus apšvietimo scenarijus: „Rytas“, „Vakaras“, „Poilsis“, „Vakarėlis“ ir pan.
Naktis. Apšvietimo nustatymai pakeičiami į nakties, išjungiamas apšvietimas lauke, sumažinama temperatūra.

Tinkamų pamatų parinkimas
Pamatai yra viena iš pagrindinių namo konstrukcinių dalių. Pradėjus planuoti naujo namo statybą ir pradedant projektuoti naują namą, reikėtų nepamiršti, kad nuo pasirinkto konstrukcijų tipo priklausys pastato svoris , kuriuo jis remsis į pamatus. Pamatų konstrukcija taip pat priklauso nuo sklypo gruntų, slūgsančių po pamatais, sklypo reljefo ypatybių. Jei pamatai bus netinkamai sumontuoti, jie gali pavojingai sėsti, gali trūkti pastato sienos, persikreipti langų ir durų angos ir t.t..
Grunto analizė
Pirmasis etapas parenkant būsimus pamatus turėtų būti inžineriniai geologiniai tyrimai. Kiekvienas gruntas - smėlis, molis ar priemolis – turi skirtingas fizikines savybes. Todėl tik nustačius grunto atsparumą, bus aišku, kokį namo svorį atlaikys konkretus gruntas. Neatlikus geologinių tyrimų, skaičiavimai gali būti netikslūs. Taigi, pamatų įgilinimas ir plotis priklausys nuo grunto stiprumo.
Pamatų įgilinimas
Įrengiant pamatus, svarbu įvertinti įšalo gylį. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą jėgą. Grunto plėtimosi priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi. Lietuvoje įprasta manyti, kad gruntas įšąla iki 1,2 m. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieno grunto įšalo gylis skirtingas, pvz., smėlio įšalo gylis yra 1,2 m, molio ar priemolio - 1,5 m. Todėl ir pamatų gylis priklauso nuo grunto. Molio ir priemolio grunte, turinčiame savybę išbrinkti, pamato gylis turi būti 10-25 cm žemiau įšalo gylio. Smėlio grunte pamato gylis, nepriklausomai nuo įšalo gylio, turi būti 0,5 m žemiau įšalo lygio. Po vidinėmis sienomis gali būti ir seklesnis, nei po išorinėmis, bet negali būti sekliau kaip 0,4 m nuo žemės paviršiaus.
Pamatų hidroizoliacija
Siekiant apsaugoti namo pamatus nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina tinkamai įrengti hidroizoliaciją. Izoliacijos būna dviejų tipų - vertikalios ir horizontalios:
- Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas nešlaptų ir būtų išvengta sušalimo-atšalimo ciklų, nes tai palaipsniui ardo vientisą betono masę ir pamatai yra. Ši hidroizoliacija įrengiama išorinėje pamato pusėje;
- Horizontali hidroizoliacija įrengiama tam, kad drėgmė, esanti konstrukcijose, nekiltų į viršų ir nepereitų į sienas. Tokia hidroizoliacija įrengiama pamato viršuje.
Šiuolaikinėje statyboje naudojamas platus spektras hidroizoliacinių medžiagų: bitumo pagrindu pagamintos klijuojamos, tepamos, ruloninės medžiagos, plastikinės membranos, sintetinės geotekstilinės medžiagos. Specialistai išskiria kelias esmines hidroizoliacinių medžiagų grupes: klijuojamos arba tepamos (pagrindas - bitumas), įsiskverbiančios į mūrą (cheminės kilmės) ir bentonitinės dangos (molio pagrindu). Svarbu atminti, kad reikia ne tik tinkamai parinkti hidroizoliacinę medžiagą, bet ir kokybiškai atlikti statybos darbus. Jei pamatus hidroizoliuosime atmestinai, po kelių metų gali tekti iš naujo atkasti pamatus ir įrengti naują hidroizoliacinę dangą. Be pamatų atkasimo, nuvalymo, ypač didelę problemą sudaro plyšių, pro kuriuos drėgmė veržiasi į pastatą, radimas.
Pamatų šiltinimas
Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, pamatus būtina apšiltinti per grunto įšalo gylį. Paprastai apšiltinant pamatus naudojamas ekstrūdinis putų polistirenas. Šiltinamasis sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 10 cm.
Pamatų tipai
Pamatai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius – dažniausiai pagal įrengimo būdą ir metodus, taikomus jų laikomajai galiai skaičiuoti (Šimkus 1984). Pagal tai galėtume išskirti šiuos pamatų tipus:
− seklieji pamatai;
− gilieji pamatai;
− poliniai pamatai.
Aiškias ribas tarp pamatų tipų ne visada galima išskirti, tačiau dažniausiai pamatas priskiriamas prie vieno ar kito tipo pagal pamato pado įgilinimo d ir pamato pado pločio b santykį.
Poliniai pamatai pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais, todėl įtempimai sklinda apimdami didelį grunto tūrį. Poliniai pamatai nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė, todėl yra tinkami statiniams, kurie yra jautrūs nuosėdžiams. Šie pamatai dažniausiai įrengiami, kai žemės paviršiuje slūgso silpni gruntai (smėlis, priesmėlis, mišrus gruntas). Polių gylis dažniausiai yra nuo 6 iki 12 m. Polinių pamatų privalumai. Įrengiant polinius pamatus gerokai sumažėja žemės darbų mastas, nes polio vietoje gruntas išgręžiamas lokaliai, tik tiek, kiek užima polis. Be to, sumažėja medžiagų kiekis - betono reikia net 40 proc. mažiau. Dėl šių priežasčių pasirinkus polinius pamatus galima sumažinti ne tik žemės darbų išlaidas, bet ir laiko sąnaudas. Polinių pamatų tipai. Poliniai pamatai pagal įrengimą skirstomi į: gręžtinius, spraustinius ir kaltinius polius.
Labiausiai paplitę yra gręžtiniai poliai, nes jie nereikalauja ypatingos įrangos. Gręžtinių polių skerspjūvių, priklausomai nuo rangovo turimos įrangos, skersmuo kinta nuo 300 mm iki 1200 mm. Populiariausias skersmuo lengvų konstrukcijų statiniams yra 400-600 mm. Gręžtiniai poliniai pamatai tinkamiausi lengvų konstrukcijų pastatams. Tačiau juos galima įrengti ne visur, gręžtiniai pamatai netinka smėlio ar durpiniams gruntams. Spraustiniai poliai įrengiami neiškasant ar kitokiu būdu nešalinant grunto. Tokie poliai įspaudžiami taikant kalimą, vibravimą arba šių metodų derinį. Spraustiniai poliai gali būti įrengiami bet kokiame grunte. Kaltiniai poliai yra surenkami, jie gaminami gamykloje. Tokio tipo poliai į gruntą gramzdinami kalant.
Seklieji pamatai statomi iškastoje duobėje, kurios kraštai, pastačius pamatą, užpilami gruntu. Jie perduoda apkrovą pagrindui tiktai padu, todėl jų medžiagos stiprumas išnaudojamas neefektyviai. Sekliųjų pamatų gylis techniniu ir ekonominiu požiūriu turėtų būti ne didesnis kaip 3-5 m. Sekliuosius pamatus galime įrengti stabilios struktūros gruntuose, kur gruntinis vanduo nesukelia sunkumų atliekant pamatų įrengimo darbus. Sekliųjų pamatų konstrukcija gali būti monolitinė arba surenkama (blokiniai). Monolitiniai seklieji pamatai turi nemenką konstrukcinį pranašumą - suformuojamas vientisas monolitas eksploatacijoje pasižymintis stabilumu. Surenkamųjų pamatų privalumas yra tas, kad, palyginti su monolitiniais, jie įrengiami greičiau ir pigiau.
Gilieji pamatai naudojami, kai stiprus gruntas slūgso giliai (10-60 m). Jie pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais. Gilieji pamatai yra standūs, gali priimti dideles horizontalias jėgas. Tokie pamatai sėda nedaug, todėl įrengiami pastatams, kurie pagrindui perduoda dideles vertikalias bei horizontalias apkrovas ir kai arti žemės paviršiaus slūgstančių gruntų stiprumas nepakankamas. Dėl savo specifikos tipinėje gyvenamojoje statyboje naudojami retai.
Kokius pamatus pasirinkti? Kiekvienam namui pamatus reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į grunto savybes, pastato konstrukcijų tipą bei sklypo reljefą. Šiuo metu statybose populiarėja poliniai pamatai. Šių pamatų įvairovė bei panaudojimo lankstumas leidžia naudoti juos ne tik kai reikia perimti dideles vertikalias apkrovas, jie pasiteisina ir kai apkrovos nėra didelės.