D.U.K.

DUK(dažniausiai užduodami klausimai)

1. Jeigu aš noriu statyti namą, koks turėtų būti mano pirmasis žingsnis?
Norint statyti namą svarbu turėti „tvarkingus” žemės nuosavybės dokumentus. Jeigu žemės nuosavybė nėra Jūsų, turėtumėte gauti perrašymo ar įgaliojimo dokumentus (esami pastatai sklype taip pat turi turėti dokumentus). Jeigu sklypo dokumentai yra seni, juos reikia atnaujinti. Jūs turėtumėte turėti pradinę statinio viziją. Jeigu neturite, „Architektūros“ namų architektai patars, paaiškins ir kartu su Jumis sukurs Jūsų būsimo namo projektą. Pirma konsultacija pas mus nemokama.

2. Noriu statyti namą naujai formuojamame sklype, kokių veiksmų turėčiau imtis dėl inžinerinių tinklų?
Dėl elektros kreipkitės į inžinerinių tinklų atstovą ir gaukite sąlygas, o tolimesnius veiksmus derinkite su mumis. Dėl vandentiekio kreipkitės į miesto vandenis, kad išduotų sąlygas. Jeigu yra galimybė vandentiekį pasijungti prie miesto tinklų, išduodamas leidimas, jei galimybės nėra - išduodamas leidimas statyti naują gręžinį.

3.Kada reikėtų užsakinėti topo nuotrauką?
Jeigu projektavimo metu žemės paviršius nekeičiamas, topo nuotrauką užsakinėkite iš karto, jeigu keičiamas - tuomet vėliau.

4. O kas atlieka topo nuotrauką?
Topo nuotrauką daro geodezinės įmonės. Jeigu teritorija nedidelė, tai užtrunka apie mėnesį. Svarbu atkreipti dėmesį, jog užsakomoje topo nuotraukoje turėtų matytis visas inžinerinis kelias. Jeigu inžineriniai tinklai nutiesti už sklypo ribos, topo nuotrauka turėtų būti platesnė. Topo nuotrauka projektui galioja dvejus metus, pasibaigus terminui ją būtina atnaujinti.

5. Kokie papildomi veiksmai galimi be techninio projekto?
Rekomenduojame padaryti geologinius žemės tyrimus, pagal kuriuos užsakoma konstrukcinė projekto dalis. Konstrukcinėje dalyje apskaičiuojami ir sprendžiami pamatų, perdangų, gegnių, sąramų sprendiniai. Konstrukcinė pamatų dalis užtikrina, jog neskilinėtų sienos ir pan.
Galimas „techninis interjero projektas” - tai tikslesni pastato vidaus sprendimai (vandentiekio, nuotekų pajungimai, elektros jungikliai, šviestuvai, sanitarinių mazgų detalizavimas, nestandartinių baldų schemos).

6. Ar galima statyti namą, jei žemės sklypas turi kelis savininkus? Jei ne, ką turėčiau daryti?
Ne, negalima. Jei žemės sklypas turi kelis savininkus, tuomet reikia kito savininko sutikimo (sutikimas užrašomas tik vieno žmogaus vardu). Tada išrašomas leidimas tolimesniems darbams. Tas pats galioja ir sutuoktiniams.

7. Turiu žemės ūkio paskirties sklypą, didesnį nei puse ha. Ką aš galiu su juo daryti?
Galima daryti detalųjį planą ir keisti sklypo paskirtį arba dalinti (jei tai neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams). Detaliojo plano rengimas užtrunka apie 10-12mėn.
Galima daryti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybai formuoti. Įgyvendinus projektą, galima statyti ūkininko sodybą (vienbutį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais) arba plėtoti kaimo turizmą. Apytikriai žemėtvarkos projektas užtrunka apie 4 mėn.

8. Noriu statyti gyvenamąjį namą, tačiau neturiu jokios vizijos apie jį. Ką man daryti?
Tokiu atveju galima užsakyti gyvenamojo namo projektinius pasiūlymus. Projektiniai pasiūlymai -tai architekto pasiūlyta namo vizija, 3D vizualizacija, aplinkos sprendiniai, pastato erdvių zonavimas.
9. Su kuo gali reikėti papildomai derinti projektinius sprendinius?
Priklauso nuo to, kur yra sklypas ir pastatas. Jeigu saugomoje teritorijoje, tuomet reikia derinti su regioniniu parku, jeigu mieste - su Kultūros vertybių departamentu. Jeigu sklypas ar pastatas turi archeologinių vertybių, tuomet reikalingi archeologiniai tyrimai.

10.Kaip užsakyti archeologinius tyrimus?
Tai padaro architektas.

11. Turiu žemės sklypą, ar galiu statyti dvibutį gyvenamąjį namą?
Ar galima dvibučio gyvenamojo namo statyba sklype, reikia žiūrėti į detalųjį planą (ieškoti savivaldybėje), jeigu jo nėra, žiūrėti pagal bendrąjį planą. Projektuojamas statinys turi atitikti esminius rodiklius, kurie nurodyti detaliajame ar bendrajame plane: užstatymo tankumas, intensyvumas, aukštingumas. Tik išsiaiškinus numatomus parametrus, galima dvibučio gyvenamojo namo statyba.
12.Kam priklauso autorinės teisės dėl statinio architektūrinės išraiškos?
Architektūrinė pastato išraiškos teisė priklauso autoriui-architektui, tad užsakovas negali to plagijuoti.

13. Noriu statyti nedidelį pastatą (nesudėtingas statinys) - ar man reikia statybos leidimo?
Standartiniu atveju nereikia jokio projekto, galima užsakyti projektą tik statyboms. Iki 80 m2 numatomam objektui sąlygų bei derinimų nereikia, tačiau statinys turi atitikti standartinius pastato reikalavimus sklype: aukštis negali viršyti 8.5 m., turi būti 3 metrai nuo sklypo ribos bei kitus sklype statomo pastato apribojimus. Pastačius nesudėtingą statinį, reikalingi jo matavimai, kurie turi būti užregistruoti registrų centre.

14.Kiek ūkinių ir gyvenamųjų pastatų galiu statyti savo sklype?
Galimas statybos objektų skaičius: 1 gyvenamasis pastatas, 5 ūkiniai, jei sklype jau yra pastatų (pvz. lauko tualetas, malkinė), tuo pačiu projektavimo metu reikia rodyti pastatų griovimą ir statymą.

15. Kiek laiko užtrunka gyvenamojo namo projektavimas?
Priklauso nuo konkrečios situacijos, bet vidutiniškai, apsisprendus dėl esminių pastato sprendinių ir turint viziją, dažniausiai projektavimas užtrunka apie 1 mėn., o derinimas - apie 3 mėn.
16.Ar galiu sodo bendrijoje esantį namą apsitverti tvora, jei taip, tai kokia?
Pagal Sodininkų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3 punktą statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1 punktą rašytiniai gretimų sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą:
1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m. iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):
1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);
1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
Taigi, šiais atvejais būtina turėti gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą (susitarimą).
Pagal minėto Sodininkų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktą atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora, tačiau pagal Sodininkų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3 punktą statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

Jei turite klausimų apie architektūrinius projektus ir jų eigą, drąsiai kreipkitės į mus e. pašto adresu info@architekturosnamai.lt, ir mes pasistengsime jums atsakyti į visus iškilusius klausimus arba susitarsime dėl susitikimo (pirma konsultacija nemokama).